δεσπότης

Origem: Wikcionário, o dicionário livre.

Grego Antigo[editar]

Substantivo[editar]

δεσπότης, genitive: δεσπότου; masculino; primeira declinação

  1. senhor, dono
  2. déspota

Pronúncia[editar]

  • Clássica: AFI: /despótɛːs/
  • Koine: AFI: /dɛspˈo̞teːs/
  • Bizantina: AFI: /ðespˈotis/

Ver também[editar]

No Wikcionário[editar]