bičiulis

Origem: Wikcionário, o dicionário livre.

Lituano[editar]

Substantivo[editar]

bičiulis, masculino

  1. companheiro
  2. amigo
  3. colega
  4. camarada

Declinação[editar]

Subst. Masculino
singular plural
Casos Nominativo bičiulis bičiuliai
Genitivo bičiulio bičiulių
Dativo bičiuliui bičiuliams
Acusativo bičiulį bičiulius
Instrumental bičiuliu bičiuliais
Locativo bičiulyje bičiuliuose
(Ilativo) bičiulin bičiuliuosna
Vocativo bičiuli (bičiuliai)